Partijų finansavimo skaidrumas - pasitikėjimo demokratija klausimas

2011 spalio 25 d.

 

Respublika.lt

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad partijų finansavimo skaidrumas yra ne tik gyventojų pasitikėjimo politine sistema, bet ir nacionalinio saugumo bei kovos su korupcija klausimas.
 
"Neskaidrus partijų finansavimas - politinės korupcijos pradžia. Kaina, kurią tenka politikams mokėti už paramą rėmėjams, gali tapti grėsme demokratijai ir nacionaliniam saugumui", - teigia Prezidentė.
 
Valstybės vadovė pirmadienį su Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Audito, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto komitetų bei Vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Generalinės prokuratūros atstovais aptarė, kaip užtikrinti skaidrų šalies politinių partijų finansavimą.
 
Susitikimo metu pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos informacija rodo, kad per šešerius metus politines kampanijas 23,8 mln. litų parėmusios įmonės laimėjo beveik pusę per tuos metus vykusių didesnės vertės viešųjų pirkimų, kurių vertė 20,5 milijardų litų.
 
Tam, kad partijos nebūtų priklausomos nuo atskirų interesų grupių valios, Prezidentės iniciatyva parengtos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti partijas finansuoti juridiniams asmenims ir sumažinti maksimalią fizinių asmenų aukos sumą.
 
Alternatyva juridinių asmenų finansavimui, Prezidentės nuomone, turėtų tapti pačių šalies gyventojų parama partijoms. Todėl Prezidentė pataisomis siūlo supaprastinti nedidelių aukų teikimo tvarką ir palaiko Seimo narių iniciatyvą numatyti galimybę partijoms, kaip visuomeninėms organizacijoms, savanoriškai skirti dalį pajamų mokesčio.
 
Susitikimo metu taip pat aptartos priemonės partijų finansavimo kontrolei stiprinti.
 
Prezidentės teigimu, ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir specialiosios tarnybos žino visus galimus neskaidraus partijų finansavimo modelius ir turi pakankamai instrumentų, kaip tai užkardyti, tačiau nepakankamai aktyviai jais naudojasi. Specialiųjų tarnybų bei mokesčių inspekcijos specialistai Vyriausiajai rinkimų misijai turi talkinti ne tik rinkimų laikotarpiu.
 
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, numatomos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisos yra sveikintinos ir įneš daugiau skaidrumo į politinių partijų finansus, tačiau tokiu atveju reikėtų didinti politinių partijų finansavimą iš biudžeto.
 
"Prieš metus partijoms buvo skirta 5,5 mln. litų dotacijoms ir 4 mln. litų kompensacijoms. Dabar - rinkimų metai, ir paliekama ta pati pinigų suma. Manyčiau, tai yra mažokai, ypač jeigu būtų atsisakoma juridinių asmenų finansavimo. Siūlėme, kad dotacija pasiektų 10 mln. litų, tačiau sprendžia politikai. Tai nėra per maža pinigų suma, įvertinant, kiek reikia norint žiniasklaidoje nušviesti savo pozicijas", - po susitikimo Prezidentūroje teigė Z. Vaigauskas.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant skaidriau organizuoti partijų finansavimą ir atsiriboti nuo interesų grupių įtakos partijoms finansuoti planuojama skirti 0,5 proc. gyventojų pajamų mokesčio. A. Anušausko nuomone, toks lėšų šaltinis neleistų mažoms partijoms marginalizuotis ir ieškoti pajamų nelegaliais būdais.
 
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas teigė, kad per šešerius metus politines kampanijas parėmusios įmonės laimėjo beveik pusę tuo laikotarpiu vykusių didelės vertės pirkimų, kurių vertė - beveik 21 mlrd. litų.
 
"Įgyvendinus planuojamas įstatymo pataisas ir uždraudus juridinių asmenų finansavimą būtų sumažintas neteisėtų ir žalingų sandorių skaičius", - pabrėžė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas.